Išplėstiniame Regioninių profsąjungų federacijos (LŽŪDPSF) prezidiumo posėdyje aptarta sudėtinga situacija Lietuvos žemės ūkyje.
Pagal bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis (Eur iš ha) Lietuva stabiliai, jau keletą metų iš eilės įsitvirtino tarp Europos autsaiderių. Tarp 28 Europos valstybių Lietuva stabiliai užima ketvirtą vietą nuo galo ir pagal šį rodiklį beveik dvigubai atsilieka nuo Lenkijos bei uolėtosios Švedijos ir net 13 kartų nuo Nyderlandų arba 10 kartų nuo smėlėtosios Maltos.
Apsirūpinimas pačių užauginta ir pasigaminta žemės ūkio produkcija taip pat verčia sunerimti. Lietuvoje labai trūksta vaisių, uogų ir daržovių. Vietoje užaugintais vaisiais ir uogomis apsirūpiname tik apie 32 proc., daržovėmis – tik apie 61 proc., bulvėmis – 84 proc. Kiaulienos vidaus rinkoje užsiauginame tik vos puse poreikio. Visa kitą kiekį reikia importuoti. Jautienos apsirūpinimas vidaus reikmėms statistiškai atrodo neblogai, tačiau realiai jautienos suvartojimas yra net tris kartus mažesnis už ES vidurkį.
„Lietuva, kuri tarpukariu garsėjo kaip viena iš pirmaujančių Europoje stipraus žemės ūkio ir maisto pramonės šalis šiandien atsidūrė tarp autsaiderių, nepaisant milijardinių kasmetinių investicijų į šią ūkio šaką. Kažkas čia negerai. Apie kokį tvarumą galime kalbėti, jei jau patys nebeapsirūpiname savo maisto produktais. Keista matyti, kad apelsinai Lietuvos parduotuvėse jau pigesni už bulves“,- kalbėjo federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Federacijos prezidiumo posėdyje taip pat buvo pristatytos ir Europos komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato, kuris atsakingas už ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką bei tvarko visus bendrosios žemės ūkio politikos reikalus, rekomendacijos Lietuvai.
Posėdžio dalyvius nustebino, kaip prioritetas prie europinių rekomendacijų Lietuvai išskirtas prioritetas plėsti plačiajuosčio ryšio tinklą kaime. „Ar nenutiks su tuo plačiajuosčiu tinklu ir tais visais optiniais kabeliais taip pat, kaip nutiko su nuotekų tinklų plėtra kaimo vietovėse, kai buvo investuotos didžiulės lėšos, o norinčių prie jų prisijungti buvo mažai“, – būgštavo posėdžio dalyviai. Be to, plačiajuostis tinklas jau buvo aktyviai plėtojamas ir investuojamos didelės lėšos „internetizuojant“ kaimo bibliotekas bei mokyklas.
„Kita vertus, technologijos sparčiai vystosi, populiarėja belaidės technologijos ir 5G ryšis – ar nepasens ta plačiajuostė technologija iki to laiko kol ją išplėtosime. Ir ar tikrai šiuo metu, kai Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamyba stagnuoja, nėra kitų, svarbesnių ir aktualesnių prioritetų“, – abejojo prezidiumo nariai.
