Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LŽŪDPSF) respublikinės tarybos posėdyje buvo aptartos žemės ūkio sektoriaus problemos, perspektyvos ir profsąjungų vaidmuo sprendžiant nūdienos iššūkius.
Tarybos posėdyje dalyvavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį į augantį profsąjungų autoritetą ir įtaką visuomeniniame gyvenime bei pareigas ginti žmogų, dirbančiojo teises ir teisėtus jo lūkesčius bei interesus, rūpintis geresnėmis gyvenimo ir darbo sąlygomis.
Federacijos pirmininkė Regina Dapšytė pabrėžė, kad žemės ūkio sektorius yra specifinė profsąjunginės veiklos sritis, turinti unikalių, tik šiam sektoriui būdingų skaudulių bei uždavinių, kuriuos LŽŪDPSF nariai bendromis jėgomis privalo spręsti solidariai susitelkę ir palaikydami vienas kitą. „Kaimas pastaruoju metu išgyvena išties daug permainų tiek demografinėje, tiek socialinėje ar ekonominėje plotmėje ir mes turime būti aktyvūs spręsdami visiems mums kylančius naujus iššūkius“, – sakė ilgametė LŽŪDPSF vadovė.
LŽŪDPSF respublikinės tarybos posėdyje LR Seimo kanceliarijos Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis pristatė Nacionalinius žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos strateginius tikslus ir poreikius 2021-2027 metams.
„Nors žemės ūkis pastaraisiais metais išties padarė pastebimą pažangą pertvarkant ir modernizuojant sektorių, didinant jo konkurencingumą, nors žemės ūkio ir maisto produkcija pastaraisiais metais Lietuvai uždirbo net 20 proc., tai yra net penktadalį visų eksporto pajamų, vis dar yra daug nerimą keliančių tendencijų ir ženklų“,- sakė R. Abugelis.
Pasak jo, Lietuvos žemės ūkis yra perdėm fragmentuotas, smulkus, jam trūksta didesnės, glaudesnės kooperacijos, o tai trukdo stiprinti gamintojų galią rinkoje ir tiesiogiai paliečia visus žemės ūkio sektoriaus darbuotojus.
„Be to, kad žemės ūkis yra per mažai kooperuotas, neigiamas tendencijas galime stebėti ir pačioje žemės ūkio struktūroje, kurią būtina gerinti, – sakė ekspertas. – Pastaraisiais metais buvo perdėm susižavėta kviečių ir rapsų auginimu, o gyvulininkystė nepelnytai pamiršta ir apleista. Dabar tik 40 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos sudaro gyvulininkystė, kai ankstesniais metais ji sudarė net 2/3 bendrosios produkcijos. Toks nuokrypis į monokultūras labai nualino žemės ūkio naudmenas. Mes jau turime net 0,5 mln. ha eroduotų, nualintų naudmenų. Be to, rimtas skaudulys yra ir apleista melioracija, užpelkėjimai, naudmenų praradimas.“
LŽŪDPSF respublikinės tarybos posėdžio dalyviai pabrėžė, kad profsąjungos turi būti aktyvesnės sprendžiant nūdienos iššūkius žemės ūkyje, nes tai tiesiogiai liečia visus žemės ūkio sektoriaus darbuotojus.
„Nors žemės ūkis sukuria net penktadalį viso Lietuvos eksporto, parduotuvėse matome itin daug importuotų maisto produktų. Ir tokių produktų, kurių tikrai galime užsiauginti ir pasigaminti patys, – demonstruodama iš ES mėsos pagamintos lietuviškos dešros etiketę sakė LŽŪDPSF pirmininkė R. Dapšytė. – Keista, kad net 50 proc. kiaulienos Lietuvoje yra įvežtinė, o kiek daržovių, vaisių, uogų ir gausybės kitų žemės ūkio produktų mes neužsiauginame, bet perkame įvežtinių“.
Posėdžio dalyviai sutarė, kad profsąjungos šiuo metu, ypač 2020 metų antroje pusėje, turi būti aktyvesnės ir intensyviai dalyvauti strateginio dokumento dėl Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros svarstymuose, aptarimuose, tobulinimuose, kad tas dokumentas ir juo nubrėžtos kryptys realiai prisidėtų sprendžiant aktualiausius nūdienos iššūkius. Be to, profsąjungos turėtų būti aktyvesnės ir siekiant lengvatinių PVM tarifų žemės ūkio produkcijai, tokių tarifų, kokie yra taikomi arba iš vis netaikomi daugelyje ES šalių.
Taip pat LŽŪDPSF respublikinės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas 2020 m. rugsėjo mėn. 25 dieną Vilniuje sušaukti Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos VIII-ajį suvažiavimą, kuriame bus išklausytos federacijos veiklos ir kontrolės komisijos ataskaitos už 2014 – 2020 metus bei renkami federacijos valdymo organai.