Varšuvoje aptartos minimalių atlyginimų ir kolektyvinių derybų problemos

Kovo 4–5 dienomis Varšuvoje vyko du Europos žemės ūkio sektoriaus profesinių sąjungų renginiai – konferencija apie socialinio dialogo stiprinimą žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacijos (EFFAT) žemės ūkio sektoriaus Generalinė asamblėja. Juose dalyvavo Regioninių profesinių sąjungų federacijos (RPF) pirmininko pavaduotoja Jolanta Butkevičienė.

Konferencijoje daug dėmesio skirta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2041 dėl adekvačių minimaliųjų darbo užmokesčių Europos Sąjungoje įgyvendinimui. Apvalaus stalo diskusijoje Centrinės ir Rytų Europos profesinių sąjungų atstovai aptarė du pagrindinius direktyvos aspektus – adekvačių minimaliųjų darbo užmokesčių užtikrinimą ir kolektyvinių derybų plėtrą žemės ūkio bei maisto sektoriuje.

Diskusijoje RPF pirmininko pavaduotoja Jolanta Butkevičienė pristatė Lietuvos situaciją ir pabrėžė, kad mūsų šalyje direktyvos poveikis kol kas labiausiai matomas per minimalios algos didėjimą.

„Lietuvoje minimali alga žemės ūkyje labai dažnai nėra tik minimali alga – daugeliui žmonių tai yra jų realus atlyginimas. Direktyva padėjo padidinti mažiausias pajamas, tačiau kartu išryškino ir kitą problemą – kai minimali alga tampa pagrindiniu atlyginimų orientyru, dalis darbdavių ją pradeda traktuoti kaip lubas, o ne kaip grindis bei atsisako derėtis dėl kolektyvinių sutarčių. Mūsų tikslas – kad minimalus atlyginimas būtų sąžiningai mokamas už kiekvieną išdirbtą valandą ir kad jis nepakeistų realių kolektyvinių derybų“, – diskusijoje sakė RPF pirmininko pavaduotoja Jolanta Butkevičienė.

Kalbėdama apie kolektyvines derybas ji pažymėjo, kad Lietuvoje jų aprėptis išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.

„Lietuvoje kolektyvinių sutarčių aprėptis siekia tik apie 15–20 procentų darbuotojų. Žemės ūkyje šakos lygmens susitarimų praktiškai nėra, todėl atlyginimai dažniausiai kyla tik tada, kai pakeliama minimali alga. Net ir mūsų federacijoje šiuo metu tik viena žemės ūkio bendrovė turi kolektyvinę sutartį su darbuotojais ir tradiciją ją kasmet derėtis su profesine sąjunga. Tai labai aiškiai parodo, kiek dar daug reikia padaryti, kad kolektyvinės derybos Lietuvoje taptų ne išimtimi, o įprasta praktika“, – pažymėjo J. Butkevičienė.

Po konferencijos Varšuvoje vyko ir Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacijos žemės ūkio sektoriaus Generalinė asamblėja, kurioje aptarti aktualūs Europos žemės ūkio politikos klausimai. Viena diskusijų buvo skirta Europos Sąjungos Tarybos pozicijai dėl dabartinių politinių sprendimų – po 2027 metų Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto ir tarptautinės prekybos klausimų. Šioje diskusijoje dalyvavo ir Lenkijos žemės ūkio ir kaimoplėtros ministras Stefanas Krajewskis.

Pasak RPF pirmininko pavaduotojos, tokie tarptautiniai susitikimai leidžia profesinėms sąjungoms ne tik pristatyti savo šalių