Agro sektoriaus profesines sąjungas vienijanti Regioninių profsąjungų federacija (RPF) perspėja apie realų pavojų netekti dalies ES paramos dėl destabilizuojančių LR žemės ūkio ministerijos veiksmų sutrikdžius Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veiklą.
NMA yra vienintelė akredituota institucija Lietuvoje, administruojanti ES ir Lietuvos valstybės paramos priemones. Ji atsakinga už žemės ūkio ir žuvininkystės fondų (Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus, nacionalinės paramos bei valstybės pagalbos ir Europos žuvininkystės fondo bei Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo) paramos lėšų mokėjimą.
Profesinės sąjungos perspėja, kad pastaruoju metu NMA veikla yra sutrikdyta dėl perteklinių pavedimų iš agentūrą kuruojančios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir skubotai vykdomos struktūrinės pertvarkos.
„Vien per liepą – rugpjūtį NMA dirbantieji gavo net 50 pavedimų iš ŽŪM dėl įvairaus pobūdžio faktinės informacijos, neretai menkavertės, surinkimo ir pateikimo „skubiai“,- sako NMA profesinės sąjungos pirmininkė Beata Naruševič-Sevruk. – Pavyzdžiui, rankiniu būdu išrankioti tam tikrus duomenis iš net 16 tūkstančių mokėjimo prašymų. Kiek laiko ir pastangų turi skirti darbuotojas tokio pavedimo įvykdymui? O pagrindinis darbas tuo metu stovi. Tokio pobūdžio pavedimų nėra buvę per daugiau kaip 20 veiklos metų. Vietoj to, kad mūsų dirbantieji užsiimtų savo tiesioginiu darbu ir vykdytu savo pagrindines funkcijas, jie įveliami į beprasmius „blusinėjimusis“.
2022 m. rugsėjo 1 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo paskelbtas projektas , kuriuo siekiama pradėti ir NMA struktūros keitimą. NMA profsąjunga nuogąstauja, kad dėl naikinamų pareigybių didės darbo krūvis, augs dirbančiųjų nepasitenkinimas. Juolab, kad NMA darbuotojų skaičius mažėja, o naujų neatsiranda. Niekas nenori dirbti už tokį menką atlyginimą ir su tokia didele atsakomybe.
Kaip teigia NMA Darbo tarybos pirmininkė Julija Jevsejevienė, išlaikyti bei pritraukti naujų darbuotojų yra itin sudėtinga (2022 m. NMA paliko 71 darbuotojas, bet buvo priimti tik 52 nauji darbuotojai). Iš šiemet paskelbtų 122 konkursų net 44 neįvyko, nes pretendentai tiesiog neatvyko arba nebuvo norinčių juose dalyvauti.
Regioninių profsąjungų federacijos (RPF) strateginės plėtros ir tarptautinių ryšių vadovė, Europos Komisijos įsteigto Valdymo komiteto Socialiniam dialogui vystyti narė Jolanta Butkevičienė sako, kad žemės ūkio ministerijos vadovybės požiūris ir elgesys su darbuotojais nestebina.
„Dėl ministerijos veiksmų NMA profsąjunga buvo priversta kreiptis į šalies Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę. Tokių veiksmų tikrai nebūtų reikėję imtis, jeigu ŽŪM vadovybė nevengtų dialogo nei su darbuotojais, nei su jiems atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Deja, socialinis dialogas ministerijai svetimas. Geriausias to pavyzdys – Strateginis planas, prie kurio svarstymo LR Žemės ūkio ministerija susodino „socialinius partnerius“ – stambius ūkininkus, žemvaldžius, žemės ūkio bendroves, t.y. darbdavius. Tokie partneriai kaip „žemės ūkio darbuotojai“ ministerijai tiesiog neegzistuoja. Tad nieko neturėtų stebinti ir susiklosčiusi situacija su NMA, kai ministerijai rodant savo nepasitenkinimą NMA vadovu, eiliniai agentūros darbuotojai jaučiasi tiesiog išnaudojami.“-sako J.Butkevičienė.
NMA profesinė sąjunga ir NMA Darbo taryba dėl galimo įstaigos veiklos destabilizavimo ir iš to kylančių grėsmių atviru laišku kreipėsi į šalies vadovus, perspėdami, kad jau po kelių mėnesių prasidės naujo 2023–2027 m. programinio laikotarpio priemonių dokumentų administravimas. Neturint pakankamai aukštą kvalifikaciją bei reikiamą patirtį turinčių darbuotojų, nebus įmanoma užtikrinti tinkamo naujojo laikotarpio paramos administravimo, taigi Lietuvos ūkininkai, perdirbėjai, bendruomenės ir kiti paramos gavėjai šios paramos gali negauti arba gauti labai pavėluotai, kas neabejotinai paveiks visos valstybės ekonomiką. Tai turi būti įvertinta kaip grėsmė, galinti sukelti ypatingą įvykį iš finansinės ir ekonominės pusės, kaip reglamentuoja LR Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“.