Regionų profsąjungų federacijos (RPF) suvažiavimas ragina LR Vyriausybę imtis iniciatyvos dėl kolektyvinių skundų Europos socialinių teisių komitetui (European Committee of Social Rights) mechanizmo įteisinimo.
RPF IX-tojo suvažiavimo rezoliucijoje primenama, kad beveik prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje ratifikuota Europos socialinė chartija nėra pilnos apimties ir vis dar trūksta chartijos IV dalies D straipsnio (kolektyviniai skundai) ratifikavimo. RPF ragina LR Vyriausybę, kaip numato Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 8 str. 2 punktas, inicijuoti šio straipsnio ratifikavimą.
„Europos socialinę chartiją Lietuva ratifikavo dar 2001 m., bet iki šiol nesugebėjo žengti kito žingsnio – priimti papildomą protokolą dėl kolektyvinių skundų, – sako RPF pirmininkas Audrius Gelžinis. – Kolektyvinių skundų instrumentas Europos socialinių teisių komitetui yra itin aktualus Lietuvoje, kur streikų suvaržymai yra vieni didžiausių Europoje“.
Europos socialinė chartija – tai tarptautinis dokumentas, įpareigojantis valstybes užtikrinti pagrindines socialines ir ekonomines teises, tokias, kaip teisę į darbą, būstą, socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, švietimą bei lygias galimybes ir pan.
Ratifikavus papildomą protokolą dėl kolektyvinių skundų Lietuvos profesinėms sąjungoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitoms pilietinės visuomenės atstovų grupėms atsirastų galimybė kreiptis į Europos socialinių teisių komitetą tais atvejais, kai valstybė neužtikrina socialinių teisių.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Protokolas sustiprintų žmonių galimybes ginti savo teises. Jis leistų pažeidžiamoms visuomenės grupėms būti labiau išgirstoms. Ratifikuotas dokumentas padidintų valstybės atsakomybę ir skaidrumą. Lietuva prisijungtų prie daugumos Europos valstybių, kurios jau yra įsipareigojusios užtikrinti tokį gynimo mechanizmą ir juo aktyviai naudojasi.
„Europos socialinės chartijos Kolektyvinių skundų straipsnio ratifikavimas būtų svarbus žingsnis, parodantis, kad socialinės teisės mūsų šalyje nėra tik deklaracijos, bet ir realiai veikianti sistema“,- sako A. Gelžinis, ir užsimena, kad RPF IX-tojo suvažiavimo delegatai rezoliucijai dėl Europos socialinės chartijos pritarė vienbalsiai.
Kas skundžiama pagal Chartiją?
Europos socialinių teisių komitetui kolektyviniai skundai teikiami pačiomis įvairiausiomis temomis. Pavyzdžiui, Ispanijos profesinės sąjungos 2025 m. rugpjūčio 28 d. Europos socialinių teisių komitetui pateikė skundą dėl teisės į kolektyvines derybas pagal Europos socialinės chartijos 6 straipsnio 2 ir 4 dalis. JUPOL profsąjunga teigia, kad Ispanijos nacionalinės policijos personalo tarnyba neleidžia profesinėms sąjungoms vesti realių ir veiksmingų kolektyvinių derybų dėl esminių klausimų, tokių kaip darbo sąlygos, darbo užmokestis ir organizacija, ir nesiūlo alternatyvių mechanizmų, kurie kompensuotų teisės streikuoti draudimą, tuo pažeidžiant minėtas Chartijos nuostatas.
Šiemet liepos 22 d. Europos socialinių teisių komitetas užregistravo Italijos profesinės sąjungos Unione Italiana del Lavoro U.I.L skundą, kuris susijęs su Europos socialinės chartijos 3 straipsniu (teisė į saugias ir sveiką darbo sąlygas) ir 11 straipsnio 3 dalimi (teisė į sveikatos apsaugą). U.I.L. teigia, kad, nepaisant formaliai pažangios reguliavimo sistemos, Italija neužtikrina veiksmingos teisės į sveikatą ir saugą darbe. IUL skundžiasi dėl priemonių, priimtų siekiant sumažinti didelį nelaimingų atsitikimų ir mirčių darbe skaičių, neveiksmingumo, taip pat dėl nepakankamų tikrinimo ir prevencijos veiksmų, pažeidžiančių minėtas Chartijos nuostatas.
Prancūzijos Nacionalinė profesionalių futbolininkų sąjunga (Union nationale des footballeurs professionnels, UNFP) taip pat šiemet liepą pateikė skundą prieš Prancūziją dėl Europos socialinės chartijos 2 straipsnio (teisė į teisingas darbo sąlygas), 3 straipsnio (teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas), 6 straipsnio (teisė į kolektyvines derybas), 7 straipsnio (vaikų ir jaunimo teisė į apsaugą) ir 11 straipsnio (teisė į sveikatos apsaugą). UNFP teigia, kad, nors Prancūzijos teisės aktai ir teismų praktika aiškiai pripažįsta profesionalius futbolininkus kaip „darbuotojus“ ir jiems taiko Darbo kodekso nuostatas, Prancūzija neužtikrina, kad profesionalūs futbolininkai, ypač nepilnamečiai profesionalūs futbolininkai, turėtų minimalias garantijas, kurios suteikiamos darbuotojams dėl teisingų darbo sąlygų, darbo laiko, savaitinio poilsio, kasmetinių atostogų, sveikatos ir saugos rizikos prevencijos ir kolektyvinių derybų, neapsaugo jų sveikatos ir pažeidžia minėtas Chartijos nuostatas.